Fizinis aktyvumas: įveikite stresą mankštindamiesi

 Psichinė ir fizinė žmogaus sveikata yra be galo glaudžiai susijusios. Fizinis aktyvumas gali padėti apsisaugoti nuo ir suvaldyti stresą. Visi esame patyrę momentų, kada jaučiamės išsekę, negalime susikaupti ir išpildyti kažkieno mums pavestų planų.

Žmogaus psichinė ir emocinė tolerancija yra labai asmeninė – kas priimtina vienam, kitam gali kelti siaubingą stresą. Kai kažkas mus gąsdina ar liūdina, kūnas ginasi – imame jausti stresą, o tai kelia nemalonius fizinius, psichinius ir emocinius pojūčius. Tikriausiai pajaučiate, kaip padažnėja širdies ritmas ir pakyla kraujo spaudimas, darosi sunku užmigti, nustojate valgyti, arba priešingai – guodžiate save maistu.

Sportas – vienas paprasčiausių ir kone visiems prieinamų būdų susidoroti su kamuojančiu stresu. Mūsų specialistai dalinasi patarimais, kaip mankštinantis įveikti nemalonias streso sukeliamas būsenas:

Sportas ir emocinė sveikata

Sportavimas klube ar studijoje bendrai sumažina nerimo, depresijos ir streso pojūčius. Net ir po vienos mankštos sumažėja streso lygis, pagerėja nuotaika. Sportas yra vienas geriausių būdų pagerinti savo emocinę būklę: žemo intensyvumo aerobiniai pratimai, pvz.: vaikščiojimas, joga ar plaukimas po 30 min, 3-5 dienas per savaitę, ir ilgiau nei 10-12 savaičių veikia geriau nei bet kokie raminamieji. O svarbiausia – sporto nauda psichinei sveikatai yra ilgalaikė.

Miego problemos

Vartotės ir negalite užmigti naktį? Nuolatinės nerimą keliančios mintys yra ženklas, kad mūsų nervinė sistema yra suaktyvėjusi, o to pasekmė – ilgos nemigos naktys. Nuovargis ir nerimavimas, kad ryte jaučiatės pavargęs, tik pablogina situaciją.

Tinkamai mankštinantis pagerinsite savo miego kokybę: 30 minučių neintensyvi mankšta, bent 5 valandas prieš miegą, padės jums greičiau užmigti. Aktyvumas taip pat mažina nerimą bei sumažina depresijos požymius, kūnas lengviau atsipalaiduoja, o jūs ir vėl jaučiatės pailsėjęs.

Apetito pokyčiai

Tikriausiai visi esame jautę drugelius pilve arba patyrę tą jausmą, kai jau metas bėgti į susirinkimą, o jūs vis negalite išeiti iš vonios kambario. Streso metu išskiriami hormonai ir chemikalai tiesiogiai neigiamai veikia virškinimo sistemą. Gera žinia yra ta, kad sportuojant žarnyno bakterijos atkuriamos per maždaug 6 savaites. Taigi, reguliariai sportuojančių žmonių žarnynas yra sveikesnis.

Kraujospūdžio padidėjimas

Yra įrodyta, kad mankštinantis galime sumažinti ir kontroliuoti kraujo spaudimą. Reguliariai liejant prakaitą sporto salėje mes stipriname savo širdį, o stipresnė širdis pumpuoja kraują dėdama mažiau pastangų.

Padidėjęs pulsas

Natūralus kūno atsakas į stresą, liūdesį ar nusiminimą – padidėjęs pulsas. Tempimo ir atpalaiduojantys pratimai veikia atpalaiduojančiai, nes atlikant pratimus  kontroliuojate savo kvėpimą, įkvėpimai ir iškvėpimai yra gilūs bei ilgi, o tai mažina ir pulsą. Grupinės mankštos taip pat sustiprina širdį, treniruoja ją pumpuoti daugiau kraujo, todėl poilsio metu jūsų pulsas bus mažesnis.

Pradėkite mankštintis, atraskite labiausiai jums tinkamus pratimus ir streso gyvenime ims mažėti. Svarbiausia nepamiršti, kad jei siekiate ilgalaikių rezultatų – mankšta turi būti reguliari.